Tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio.

Kelionė

Redaktoriaus palydėjimas

Svarbiausias šio žurnalo motyvas – atsinaujinimas. Į jį bandome žvelgti iš skirtingų kampų, nebandydami primesti Jums savo vizijos. Paradoksalu, bet, jei norime išlikti autentiški, turime vėl ir vėl ryžtis atsinaujinimui, savojo kelionmaišio peržiūrėjimui. Tikrasis atsinaujinimas – tai savęs ieškojimo kelionė, drumzlių, rūdžių nuvalymas. Tam reikia drąsos ir, paprastai, kokio nors postūmio. Pavyzdžiui, netikėto susitikimo su labai įdomiu žmogumi, geros knygos, tikro pokalbio su bičiuliu ar su savo vaiku/tėvais.

Šiemet sukanka 5OO metų, kai vienuolis Martynas Liuteris paragino Katalikų Bažnyčią atsinaujinti, ir 50 metų, kai Katalikų Bažnyčioje pradėjo skleistis atsinaujinimas Šventojoje Dvasioje. Labai skirtingos sukaktys, bet kiekviena jų gali mums suteikti stiprybės čia ir dabar, priimant svarbiausius sprendimus.

Liuteris nenorėjo kurti naujos Bažnyčios. Tiek jo temperamentas, tiek tuometinio pontifiko reakcija į šią iniciatyvą tapo skaudaus skilimo priežastimi. Tačiau Viešpats net ir didžiausias krizes sugeba paversti dovanomis ir pamokomis. Dabartinis evangelikų liuteronų ir katalikų bendravimas praturtina abi šias krikščioniškas bendruomenes, o skilimo atmintis padeda ravėti puikybės piktžoles.

Šiemet Katalikų Bažnyčia Lietuvoje švenčia svarbų įvykį – vyskupo kankinio Teofiliaus Matulionio oficialų pripažinimą palaimintuoju. Dar viena proga mokytis iš tikro Kristaus sekėjo ir, neduok Dieve, kad viskas apsiribotų tik formalia išorinių pagarbos ženklų raiška. Palaimintieji J. Matulaitis ir T. Matulionis puikiai papildo vienas kitą, tačiau nepamirškime, kad savąjį Kryžiaus kelią turėsime nueiti savo kojomis ir kliautis galėsime ne kažkieno nuopelnais, bet tik Gailestingojo Viešpaties malone.

Baigdamas noriu pacituoti sociologą Zygmuntą Baumaną, kuris nebuvo krikščionis, bet pastaraisiais metais kartojo, kad jam didžiausias moralinis autoritetas yra popiežius Pranciškus. Baumanas teigia, kad šiandien mes esame atsidūrę tamsiame tunelyje ir jaučiamės sutrikę ar net apleisti, bet tunelio gale tikrai yra šviesa, ir mus gali išgelbėti drąsa išeiti iš savo komforto zonos, tarpusavio bendrystė ir viltis, kad net sunkiausi išbandymai turi prasmę.

Dėkui, kad keliaujate kartu su mumis, iki kitų susitikimų Kelyje.

Atsinaujinimo pavidalai ir autentiškumo ilgesys

Svarbiausias šio žurnalo motyvas – atsinaujinimas. Į jį bandėme pažvelgti iš skirtingų kampų, nesistengdami primesti savo vizijos. Paradoksalu, bet, jei norime išlikti autentiški, turime vėl ir vėl ryžtis atsinaujinimui, savojo kelionmaišio peržiūrėjimui. Tikrasis atsinaujinimas – tai savęs ieškojimo kelionė, drumzlių, rūdžių nuvalymas. Tam reikia drąsos ir, paprastai, kokio nors postūmio. Pavyzdžiui, netikėto susitikimo su labai įdomiu žmogumi, tikro pokalbio su bičiuliu, o gal – gero teksto...

Ištikimas žurnalo bičiulis kunigas Kęstutis Dvareckas pačiu pirmu numerio tekstu drąsiai kreipia į pagrindinį leitmotyvą – ar įmanomas kasdienis atsinaujinimas? Krikščionio gyvenimą nuolatos keičia viena po kitos sekančios šventės. Bet kaip dažnai nutinka taip, jo po jų jaučiame tik nuovargį, ir – jokio stebuklo. Kaip su tuo gyventi, kad tikėjimo kelionė taptų nuosekliu ėjimu link Viešpaties? Kunigas Bernardas Verbickas OP šį kartą apmąsto tris pagrindines mūsų meiles – Dievo, artimo ir savęs paties. Pasak dvasininko, kasdienybėje visas šias meiles patiriame persipynusias, nes harmoningai jos žengia tik kartu. Nes neįmanoma įgyvendinti kurią nors vieną iš šio trejeto, paneigiant kitas. Tuo tarpu Theresa Noble savo tekste klausia „Ar tikėjimas gali būti toksiškas?“

Rubrikoje „Asmenybė“ – ilgas pokalbis su 88 metų Albinu Kentra – legendine asmenybe. Prasidėjus Atgimimui jis buvo pirmose gretose: su filmavimo kamera fiksavo svarbiausius tų dienų įvykius. Tačiau tai, galima sakyti, viešoji jo veikla. Jo gyvenimo kelias iki Nepriklausomybės taip pat vertas trilerio scenarijaus: partizanavimas sulaukus vos septyniolikos, išdavystė, tardymai, kalėjimo kamera, gyvenimas ir darbas lageryje, sugrįžimas į Lietuvą ir tolesnis pasipriešinimo kovos tęsimas jau naujomis formomis.

Šiemet Katalikų Bažnyčia Lietuvoje švenčia svarbų įvykį – vyskupo kankinio Teofiliaus Matulionio oficialų pripažinimą palaimintuoju. Šia proga žurnale skelbiamas Romos Zajančkauskienės tekstas „Per kryžių į žvaigždes“, skirtas palaimintojo Teofilio gyvenimui bei darbams.

Šių metų pradžioje mirė vienas originaliausių mūsų laikų mąstytojų, sociologas Zygmuntas Baumanas. 2016 metų rudenį Šv. Egidijaus bendruomenės kvietimu jis dalyvavo Asyžiuje vykusiame įvairių religijų atstovų susitikime, kurio tikslas – aptarti bendradarbiavimą, kuriant taiką Žemėje. Šia proga Z. Baumanas pasakė trumpą kalbą, kuri tapo savotišku jo intelektualiniu testamentu. Pagrindinė sociologo mintis viltinga: einame ilgu tuneliu, bet jo gale tikrai yra šviesa...

„Postmoderniojo arba naujojo individualizmo tragedija yra ta, kad jis prasilenkia su tikrove ir paverčia ją fantazija“. Taip savo tekste teigia Johnas Howartas, nagrinėjantis neįtikėtiną, bet labai galimą scenarijų – santuoką su savimi.

Rubrikoje „Sielogyda“ pateikiame pokalbį su dvasininku ir psichologu Andrejumi Lorgusu. Šiame tekste dvasininkas kalba apie infantilumą, kuris mūsų dienomis reiškiasi skirtingomis formomis: baime keisti darbą ar kurti artimus santykius, agresyvia reakcija į nesėkmes bei dvasinio gyvenimo imitacija.

Du tekstus dviem skirtingom temomis rasite ir rubrikoje „Šeima“. Bostono koledžo profesorius, psichologas Piteris Grėjus tekste „Diagnozė: ūmus žaidimų nepakankamumas“ kalba apie šiandieninių vaikų gyvenimą, kuriame vis mažiau laiko lieka žaidimams. Kuo žaidimai tokie svarbūs vaikų brendimui bei santykių auginimui sužinosite perskaitę psichologo įžvalgas. Antrajame tekste „7 patarimai, kaip nenutolti nuo savo vaiko“ ieškoma atsakymo į klausimus „kiek laiko iš tiesų reikia praleisti su savo vaikais?“, „Kuo naudinga užsiimti su vaiku skirtingais jo amžiaus tarpsniais?“, „Ar esama situacijų, kada tėvų kišimasis į vaikų gyvenimą yra nepageidaujamas?“

Du susitikimus su menininkais rasite skyriuje „Pokalbiai apie kultūrą“. Vienas jų – su poetu, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Vladu Braziūnu, kuris pasakoja apie savo pomėgį ornitologijai, fotografijai, taip pat meilę gimtajai tarmei bei kitoms kūrybos formoms. Kitas susitikimas – su dailininku ir muzikantu Artūru Šlipavičium-Šlipu šventai tikinčiu, kad menas gali išgelbėti pasaulį.

Apie apylankas ir teismukas, intelektualinio alkio malšinimą, šachmatus bei matematiką – poeto ir rašytojo Donato Petrošiaus esė. O apie gyvenimą su knygomis – Dominykos Navickaitės mintys.

Šiemet sukanka 500 metų, kai vienuolis Martynas Liuteris paragino katalikų Bažnyčią atsinaujinti, ir 50 metų, kai Katalikų Bažnyčioje pradėjo skleistis atsinaujinimas Šventojoje Dvasioje. Tai labai skirtingos sukaktys, bet kiekviena jų gali mums suteikti stiprybės čia ir dabar, priimat svarbiausius sprendimus. Tekste „Nuo skilimo prie naujosios bendrystės“ – apie Martyno Liuterio reformacijos judėjimą bei kelius link susitaikymo. Taip pat čia pateikiamos ir 95 jo tezės, prieš 500 metų įplieskusios skilimą Bažnyčioje. Pokalbyje su dr. Valdu Mackela aptariama Katalikų atsinaujinimo Šventojoje Dvasioje istorija, jos ženklai bei iššūkiai šiandien. Atsinaujinimui skirtoje temoje taip pat rasite ir Andriaus Navicko straipsnį apie Šv. Popiežių Joną XXIII, kuris savo nuoširdumu ir paprastumu praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje užkariavo žmonių širdis, dėl ko buvo pramintas geruoju tėvu. Jo iniciatyva buvo sušauktas Bažnyčios Susirinkimas, vėliau pramintas Antruoju Vatikano susirinkimu, tapusiu svarbiu Bažnyčios atsinaujinimo žingsniu moderniais laikais.

Rubrikoje „Atmintis“ prisimename prie dešimtmetį iškeliavusią rašytoją Jurgą Ivanauskaitę. Šia proga skaitytojams pateikiame jos mintis iš įvairių pokalbių bei tekstų. Keliolika trumpų sufijų istorijų rasite rubrikoje „Dialogo erdvė“. O skyriuje „Maranata“ – Simeono Atoniečio išmintis.

Pirkti žurnalą

© 2017 VšĮ „Aštuntoji diena“